Daugiau informacijos ― Lietuvis

Urticaria dažniausiai pasireiškia stipriai niežtinčiomis iškilusiomis sruogomis. Kartais jį lydi apatinių audinių patinimas. Gydymas visų pirma apima trigerių vengimą, jei žinoma. Pirmos eilės vaistai apima naujesnius antihistamininius vaistus, kuriuos prireikus galima koreguoti į didesnes dozes. Kiti vaistai, tokie kaip senesni antihistamininiai vaistai, H2 blokatoriai, leukotrieno receptorių antagonistai, stipresni antihistamininiai vaistai ir trumpi kortikosteroidų kursai, gali būti pridedami kaip papildoma parama. Tais atvejais, kai dilgėlinė išlieka, nepaisant šių priemonių, pacientai gali būti nukreipti pas specialistus, kad gautų papildomą gydymą, pvz. , omalizumab arba cyclosporine.
Urticaria commonly presents with intensely itchy raised welts. It is sometimes accompanied by swelling of the underlying tissues. Treatment primarily involves avoiding triggers, if known. First-line medication includes newer antihistamines, which can be adjusted to higher doses if needed. Other medications like older antihistamines, H2 blockers, leukotriene receptor antagonists, stronger antihistamines, and short courses of corticosteroids can be added as extra support. In cases where urticaria persists despite these measures, patients might be referred to specialists for additional therapies such as omalizumab or cyclosporine.

Šioje apžvalgoje pateikiamos naujausios dilgėlinės gydymo gairės ir pateikiamas naujas supratimas apie jos priežastis.
This review outlines the latest guidelines for treating urticaria and offers new understandings of its causes.

Second-generation H1-antihistamines (e.g., cetirizine, loratadine, fexofenadine), Omalizumab, Ciclosporin, and short courses only of systemic corticosteroids