Porokeratosis - Porokeratozėhttps://en.wikipedia.org/wiki/Porokeratosis
Porokeratozė (Porokeratosis) yra retas keratinizacijos sutrikimas. Porokeratozė (Porokeratosis) pasižymi odos pažeidimais, kurie prasideda mažomis, rusvomis papulėmis, pamažu didėjančiomis ir virstančiomis netaisyklingais, žiediniais, hiperkeratotiniais arba į karpą panašiais pažeidimais.

Dažnai atliekama biopsija, nes šie pažeidimai gali būti painiojami su aktinine keratoze arba plokščiųjų ląstelių karcinomu.

☆ AI Dermatology — Free Service
2022 m. Stiftung Warentest iš Vokietijos rezultatai rodo, kad vartotojų pasitenkinimas ModelDerm buvo tik šiek tiek mažesnis nei mokamų nuotolinės medicinos konsultacijų.
  • Būdingi kieti, išsikišę kraštai.
    References Porokeratosis 30335323 
    NIH
    Porokeratosis yra reta odos liga, kuriai būdingi keratinizacijos sutrikimai, dėl kurių ant odos atsiranda iškilių, žiedo formos dėmių arba šiurkščių iškilimų. Ypatingas jos bruožas mikroskopu – ragenos lamelės ir specifinis ląstelių išsidėstymas viršutiniame odos sluoksnyje. Porokeratosis pasireiškia įvairiomis formomis, pvz. disseminated superficial actinic porokeratosis, classical porokeratosis of Mibelli, porokeratosis palmaris plantaris et disseminatum ir linear porokeratosis. Svarbu pažymėti, kad porokeratosis gali išsivystyti į odos vėžį. Geriausias diagnostikos metodas – pakraštinė biopsija, nors šiuo metu nėra standartinio gydymo protokolo.
    Porokeratosis is an uncommon dermatologic disorder. It is a disorder of keratinization that presents with keratotic papules or annular plaques with an elevated border. It has a distinct histologic hallmark of cornoid lamella, which is a column of tightly fitted parakeratotic cells in the upper epidermis. There are multiple clinical variants of porokeratosis, including disseminated superficial actinic porokeratosis, classical porokeratosis of Mibelli, porokeratosis palmaris plantaris et disseminatum, and linear porokeratosis. Porokeratosis is a precancerous lesion that can undergo malignant transformation. Evaluation of porokeratosis is best with a biopsy of the elevated border. There are no standard guidelines for treatment.
     Disseminated Superficial Actinic Porokeratosis 29083728 
    NIH
    Disseminated superficial actinic porokeratosis (DSAP) yra sutrikusios keratinizacijos liga. Tai vienas iš šešių porokeratozės tipų ir paprastai paveikia didesnes sritis, palyginti su kitais (linear, Mibelli's, punctate, palmoplantar disseminated, and superficial porokeratosis). Išsiveržęs porokeratozės tipas dažnai siejamas su vėžiu, susilpnėjusiu imunitetu ar uždegimu. Rizikos veiksniai yra genetika, imuninės sistemos slopinimas ir saulės poveikis. DSAP pradeda pasireikšti kaip raudoni arba rudi iškilimai su iškilusiais kraštais saulės veikiamose vietose, kartais su nedideliu niežuliu. Gydymas skiriasi ir gali apimti vietinius kremus, šviesos terapiją arba vaistus, tokius kaip 5-fluorouracil arba retinoidai. Šie pažeidimai laikomi ikivėžiniais, su 7,5–10 % tikimybe, kad jie virsta plokščialąsteliniu arba bazaliuoju karcinomu.
    Disseminated superficial actinic porokeratosis (DSAP) is a disease of disordered keratinization. Disseminated superficial actinic porokeratosis is one of six variants of porokeratosis. It has more extensive involvement than most other variants. These other variants include linear porokeratosis, porokeratosis of Mibelli, punctate porokeratosis, porokeratosis palmaris et plantaris disseminata, and disseminated superficial porokeratosis. The eruptive form of porokeratosis is associated with malignancy, immunosuppression, and a proinflammatory state. Risk factors for porokeratosis include genetics, immunosuppression, and ultraviolet light. The lesions in disseminated superficial actinic porokeratosis start as pink to brown papules and macules with a raised border in sun-exposed areas that can be asymptomatic or slightly pruritic. There are many options for the treatment of disseminated superficial actinic porokeratosis, including topical diclofenac, photodynamic therapy (PDT), 5-fluorouracil (5-FU), imiquimod, vitamin D analogs, retinoids, and lasers. These lesions are considered precancerous. There is a 7.5 to 10% risk of malignant transformation to squamous cell carcinoma or basal cell carcinoma.
     Porokeratosis of Mibelli - Case reports 33150040 
    NIH
    52‑metų vyras, anksčiau sveikas, atėjo su plokščiu, žiedo formos pleistru ant ketvirto piršto galo, kuris buvo matomas 2 metus, nesukeldamas jokių simptomų. Jis pradėjo kaip mažas, kietas guzas ir laikui bėgant išaugo. Nepaisant įvairių gydymo būdų – krioterapijos, kremų, priešgrybelinių vaistų ir antibiotikų – pleistras nepasikeitė. Atidžiai ištyrus jį dermoskopija, pastebėtas sausas, raudonas centras su storu, šiurkščiu kraštu. Nedidelis odos gabalėlis, paimtas iš pleistro krašto, parodė nenormalų ląstelių augimą išoriniame odos sluoksnyje, patvirtinantį porokeratosis of Mibelli diagnozę.
    A 52-year-old man with no past medical history presented with an asymptomatic annular atrophic patch on the distal portion of the fourth toe of 2 years’ duration. The lesion began as a small keratotic papule that gradually enlarged centrifugally. He had received multiple treatments including cryotherapy, topical corticosteroids, antifungals, and antibiotics without improvement. Dermoscopic examination revealed a scaly atrophic erythematous central area with a sharply demarcated peripheral hyperkeratotic structure. A skin biopsy of the edge of the lesion revealed a cornoid lamella with a column of parakeratotic cells extending from an invagination of the epidermis with absence of granular layer. The clinicopathologic correlation was consistent with porokeratosis of Mibelli.